TopTechninis žodynasIR apšviestuvo aprėptis

IR apšviestuvo aprėptis

Kad užtikrinti objektų stebėsiną per visą parą vietose, kur tradicinis apšvietimas (matomas) yra nepakankamas, yra išnaudojamos infraraudonųjų žibintai. Infraraudonųjų šviestuvai siunčia šviesą bangų, kurių ilgis 700–1000 nm spektre. Kuo didesnis yra bangų ilgis, tuo šviesa yra mažiau matoma žmogaus akimis. Tokios rūšies apšvietimo vaizdo stebėsenoje panaudojimas užtikrina diskretišką objektų stebėjimą.

 

Šviesa yra elektromagnetnis spinduliavimas. Žmogaus akys mato spinduliavimą (įprastai vadinamas matoma šviesa) apimtyje 380–780 nm. Skirtingai negu žmogaus akys, pramoninės kameros sugeba stebėti bangas, kurių ilgis apie 970 nm. Kad sugebėti pamatyti vaizdą šviesą turi atspindėti stebimas objektas. Po atspindėjimo šviesa grįžta su informacija apie stebimo daikto pavidalą.

 

Pramoninės kameros matančios infraraudonuose spinduliuose, persijungia į juodai-baltą režimą, todėl kad infraraudonųjų šviesa nepateikia informacijos apie spalvą.

 

1 pieš. Kameros pavyzdys su įmontuotu infraraudonųjų spindulių žibintu.

 

2 pieš. Išorinis infraraudonųjų spindulių žibintas

 

Taikomo žibinto spektrui turi įtaką apšviečiamų paviršių ir daiktų rūšys, o taip pat aplinkos sąlygos, pvz oro skaidrumas. Šiuos veiksnius galima apibūdinti kaip scenos atspindžio koeficientu. Kiekviena medžiaga turi nuosavą šviesos atspindžio koeficientą, kurį nustato bangos atspindėtos į krintančios bangos stiprumą santykis. Dėl to galima nustatyti, su kokiu intensyvumu nustatyta medžiaga atspindi šviesą.

 

Objekto apšvietimui turi įtaką atstumas nuo šviesos šaltinio. Apšvietimo intensyvumas yra atvirkščiai proporcinga iki atstumo kvadrato tarp šviesos šaltinio ir apšviesto paviršiaus.

 

3 pieš. Pavyzdinis vaizdas iš kameros, esant įjungtam IR apšvietimui