Bangų pilnutinė varža

Vienas iš daugelio parametrų dėl koncentrinio kabelio tai yra jo bangų pilnutinė varža Tai yra elektrinės varžos rūšis pareiškiama Ω (omais). Pilnutinė varža tai suderinamas dydis ir aprašo įtampos atžvilgiu elektros srovės santykį kokioje nors kabelio vietoje, kuomet nėra jokių atspindžių, o kabelis yra pilno pritapimo stovyje. Tai reiškia, kad kabelio bangų pilnutinė varža turėtų būti lygi su siųstuvo išėjimo ir imtuvo įėjimo pilnutine varža. Taip pat yra svarbus jungčių pritaikymas, kurie taip pat turi įvairią pilnutinę varžą.

Yra įvairūs koncentriniai kabeliai su skirtinga bangų pilnutine varža, skirti įvairiam panaudojimui. Žemiau yra pateikta kabelių aprašas, dažniausiai sutinkamų verčių, t.y. 75 Ω ir 50 Ω. Visos kitos yra skirtos specializuotam panaudojimui ( pvz. matavimo įrankių zondos) ir nėra kasdien sutinkamos.

Koncentriniai kabeliai su pilnutine varža 75 Ω – visų pirma naudojami televizijos technikoje, o taip pat pramoninėje televizijoje. Naudojami kaip antenų kabeliai visose televizijos gavimo sistemose. Populiarūs koncentriniai kabeliai, kuri pilnutinė varža 75 Ω tai RG-6/U arba TRISET-113, prienami Delta įmonės pasiūloje.

Koncentriniai kabeliai, kurių pilnutinė varža 50 Ω – naudojami radijo komunikacijos technikoje (pvz. CB radijas) arba duomenų siuntimui per radiją (pvz. WLAN 2,4 GHz). Koncentriniai kabeliai, kurių pilnutinė varža 50 Ω taip pat buvo naudojami kompiuteriniuose tinkluose, šiuo metu jų vieta užėmė kabeliai UTP ir FTP, įprastai vadinami viela. Koncentrinio kabelio pavyzdys, kur bangų pilnutinė varža 50 Ω yra TRI-LAN-240, taip pat prieinamas Delta įmonės pasiūloje..

Kabelio pilnutinė varža yra stipriai priklausoma nuo vidinės gyslos skersmens, kabelio išorinio skersmens, o taip pat izoliacijos dielektrinės praeinamumo. Dėl bendrai priimtų standartų kabelių skersmuo turi būti nustatytų matmenų, todėl tinkamą kabelio pilnutinę varžą galima pasiekti naudojant dielektrinę su tinkamu praeinamumu pvz. suplakant jo struktūrą arba panaudojant dielektrinę ir įvairių plastmasių.

Kaip jau buvo minėta, esminis dalykas yra panaudoti tinkamas jungtis, uždedamas ant koncentrinių kabelių (pvz. kištukus arba lizdus BNC), kurios taip pat yra versijose kur pilnutinė varža 50 Ω arba 75 Ω. Tai teikia bangų atsimušimo kabeliuose išvengimo ir tuo pačiu siunčiamo signalo iškraipymo išvengimo.

Pripažinkite, kad žodis "impedansas" skamba paslaptingai.

Koaksialinių kabelių gamintojai pateikia savo brošiūrose, kiekvieno gaminio techninius parametrus. Skaitome techniniuose duomenyse pvz. "Kabelio impedansas yra 50 (arba 75) ohm". Įgimtas skepticizmas informacijoms pateiktoms žiniasklaidoje liepia man patikrinti spausdinamų informacijų patikimumą. Čia atsiranda problema, kokiu prietaisu sumatuoti kabelio bangų pilnutinę varžą? Tokia pati problema atsiranda, kai gaunu į rankas nežinomą man (ir nepaženklintą) koaksialinio laido diskelį. Ar tai 50 ar 75 ohm?

Ir čia siūlau trumpą testą.
Kas pasirinks iš žemiau pateiktos lentelės per 60 sekundžių prietaisą, teikiantį kabelio bangų impedanso matavimo galimybę - tas laimėjo!!

1. Omų matuoklis
2. Bangų matuoklis
3. Bangolaidis
4. Užtvanka
5. Kabelių matuoklis
6. Kabelių po tinku detektorius
7. Winston'o Churchill'o lieptelis
8. Išmetamųjų dujų analizatorius
9. Siuvėjo matuoklis
10. Sugrupuotų skaičių matuoklis
11. Variometras
12. Slankmatis
13. Analizinės svarstyklės
14. Pseudoatsitiktinis generatorius
15. Skaitmeninis logaritminis slankiklis

Testas buvo gan sudėtingas, todėl jeigu kas nors jo neperėjo, nustoja nerimauti ir skaito toliau.

Įrenginys, kuris bus mums reikalingas slankmatis.

Na, gal išskyrus laidumo koeficientą Er tiriamam kabeliui. Šis koeficientas priklauso nuo taikomos dielektrikos rūšies. Orui Er=1, tačiau pilna polietilenui Er=2,3. Putojančiam polietilenui, Er priklauso nuo putojimo lygio arba oro celių pavidalo. Netaikant vaistinės lygio tikslumo putojančiam polietilenui galime priimti Er=1,5. Net kai būtų truputį kitoks (dėl oro santykio su PE) tai rezultatas gali turėti dvi vertes: 50 arba 75 ohm, tuomet klaida nebus esminė. Galiu drąsiai rizikuoti pasakymą, kad po keliolikos matavimų kabelio pilnutinę varžą be klaidų matome "savo akimis". Storesnė gysla tai 50 ohm, plonesnė tai 75.

Kuomet perdenga mums saugiklis, "viriname" jį storesne vielos atkarpa ir turime kokiam nors laikui ramybę. Išvada viena: Kuo storesnė viela tuo daugiau elektros srovės, o tai reiškia tuo geriau mūsų problemoms susijusioms su energijos pristatymu Ar galima tokias pačių išvadų prieiti dėl kabelio pilnutinės varžos? Ar kuo didesnė kabelio pilnutinė varža tai geriau ar blogiau? Ar kuo didesnis impedansas tai daugiau elektros srovės?

Kodėl gamintojai negamina koaksialinių kabelių kituose impedansuose negu 50 arba 75 ohm pvz. kas 5 ohm (kažkada buvo gaminama 60 ohm).

Ir paskutinis klausimas: Kodėl buvo pasirinkta būtent 50 ohm o ne pvz. 140 arba 30? Kas atsakys į paskutinį klausimą, gaus metų techniko platinos diplomą, kurią suteiks DELTA-OPTI įmonė. Taip pastebėjau, kad nepaisant to, kaip suprantame impedanso sąvoką, verta naudoti šį pavadinimą kalboje ir raštu, todėl, kad pašnekovo atžvilgiu laimime pagarbą ir pripažinimą.